Žodžiai:
Mes iš tiesų labai labai skirtingi,
Nežiūri tyčia akys į tą pačią pusę.
Mes negeri, nemeilūs ir neišmintingi,
Pripratę tiktai imt, o nedalint per pusę.
Mes iš tiesų labai labai skirtingi,
Nosr tu kaip oras man, kaip ilgesiui mėnulis.
Ir trūksta tiek nedaug, kad būtumėm laimingi,
Truputį artumos ir nuodėmės truputį.
Mylėt nelengva,
Atiduoti, negalvot apie save.
Kai kraujas verda
Aš girdžiu tik savo aidą tavyje.
Kaip aš ilgiuos jausmų netobulumo,
Ilgiuos ir tavo priekaištų truputį.
Nepadoraus ir netikėto atvirumo
Ir ligi ryto šaukiant būti ar nebūti.
Ir kas teisus, jau nebesusigaudai,
Jau nejauni, bet visdar kaprizingi,
Ir, ačiū Dievui, laikas cbėga mūsų naudai,
Gal vis dėlto mes ne tokie skirtingi?
Mylėt nelengva,
Atiduoti, negalvot apie save.
Kai kraujas verda
Aš girdžiu tik savo aidą tavyje.
Nebesislėpk, juk nieko neprarasi,
Tu man svarbiau už nuoskaudų žaidimą.
Bet jei manęs dar kartą nesuprasi,
Mylėk kaip neišvengiamą likimą,
Mylėk kaip neišvengiamą likimą.
Mylėt nelengva,
Atiduoti, negalvot apie save.
Kai kraujas verda
Aš girdžiu tik savo aidą tavyje.