Žodžiai:
Mano baimė su tavim kalbėt žudo.
Mano laimei mudu kalbamės retai, retai, retai, retai, retai.
Užspausti giliai ir prakeikti jausmai,
Man neleidžia ištarti, kad pikta, apmaudu ir liūdna.
Juoko kaukėmis pridengę skausmą nuogą.
Kantriai laukiame ir klausiame save, save, save, save, save.
Kas padės taškus beprasmių sakinių gale,
Ir kas pakels aukštyn rankas, ir kas pirmas pasakys: tiek to aš pasiduodu.
Pried.
Viskas baigta, baigės laiptai.
Mes pakylome tiek, kiek buvome verti.
Ir mūsų aukšcio baimė – mūsų laimė,
Nebeleis atsiukti atgal ir žiūrėti žemyn.
Mano klausimas vienintelis liks neužduotas.
Juk atsakymo į jį ko gero ir nėra.
Nejauki tyla buvo, yra ir bus didžiausias nuodas,
Kol mūsų rankos nepakils į dangų, kol nors vienas neištars: tiek to aš pasiduodu.
Pried. x2
Viskas baigta, baigės laiptai.
Mes pakylome tiek, kiek buvome verti.
Ir mūsų aukšcio baimė – mūsų laimė,
Nebeleis atsiukti atgal ir žiūrėti žemyn.