Žodžiai:
Aš toksai vienas savo nerimo pily,
Tiksliau, mažam nerimastingam kambary.
Jame likau tik aš ir mano brolis Tomas Jorkas.
Deja, čia ne Šanchajus. Deja, čia ne Niujorkas.
Čia kiaurą parą nieks neatitraukia lango,
Čia kiaurą dieną niekas nebebūna brangus.
Čia tik vandens tušti plastmasiniai puodukai,
Čia tik kvaili ne savo miestų atvirukai.
Liūdnas motyvas, bet juk tokios mano dienos.
Aš tarsi gyvas, bet beprotiškai vienas
Ir nemanau, kad dėl to kaltas kažkas kitas.
Kalčiausias čia – prakeiktas Bradas Pitas.
Esu akvariume, kuris ant jūros kranto,
Kažkam svarbus, kažkas mane vis lūpom kramto.
Esu penkiolikoj kvadratinių minučių,
O viduje jaučiuos kaip pulkas prostitučių.
Liūdnas motyvas, bet juk tokios mano dienos.
Aš tarsi gyvas, bet beprotiškai vienas
Ir nemanau, kad dėl to kaltas kažkas kitas.
Kalčiausias čia – prakeiktas Bradas Pitas.
x2
Galvoju apie savo mamą, savo tėvą.
Galvoju apie nerealų poną Dievą.
Galvoju apie laisvę, kurią turim,
Bet jos galia kažkas vis tranko durim.